Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nuotykis ne nuotykis, bet pradžia reikalo senoka, vis pabandant per nuotolį įsiterpti į Šklėrių sodžiaus gyvenimą taip, kad ir jam nebūčiau nuobodus, o man nereikėtų manyti, kad dykai duris varstau. Esu praeities žmogus. Ir tai geriausiai rodo ant kupros užkeltas devintas dešimtmetis. Nelengva našta. Juolab, kad ir lazdą rankoje reikia laikyti, kad žingsniai bent kiek būtų lengvesni, greitesni. Va, būtent panašiai taip vartaliojau galvoje savo ketinimus (neva mąsčiau), o aną kartą ir pats nepajaučiau, kaip atsikvėpiau:
  – Ak, Pranai, Pranai, nei tokie tavo pamąstymai, nei lazda ne ką bepadės. Naudos iš jų kaip iš ožio pieno. O kad kvailys esi, argi kas nežino...
  – Kas čia taip, a? Kvailys? – nenoriu patikėti savimi, o ir pats šokausi į paieškas. Klaidžiojau, trankiausi akimis po vakaro prietemą, kol paregėjau, kaip iš jos netikėtai išnyra gėlių puokštė. Čia pat, visai netoli panosės. Neiškart supratau, kad į ją susitelkę jurginai. Gerokai apvytę, o tokiems jau protingiau dingti iš vazos, o ne joje merdėti, bet... nors nepatikėk; būtent tokia ji pasirodė ypatingai prasminga. Apglostoma vakaro ji nesimuistė ištrūkti iš prietemos globos ir pasirodyti bent kiek žvalesne. „Na va, na va, betgi tai man padovanota puokštė. Tai mano puokštė, – neatitraukiu akių nuo jos, ieškodamas mintyse, kas ją man tokią sumanęs padovanoti, – Vidinis? Negi? “
O kiek palaukus, ir kartą, ir kitą spragtelėjo fotoaparatas. Todėl dabar ramiai imu į rankas puokštės nuotrauką tikėdamas, kad ji ilgokai išliks bent tokia, negebanti dar labiau nuleipti ir neleisdama nudingti vakaro prietemai, kuomet taip miela, nepaprasta jausti, kad esi. Ir dargi ne vienas.

Ir darosi nepaprastai svarbu
suvokt save regėjimais, nepaisant kaip –
per pajautas, per atmintį ar dar kitaip –
net renkant savo pelenus į urną –
tas dulkeles, tą begalybę
iš kurios sukurtas kaip Žmogus.
Beje, kažin, ko reik,
kad jas iš naujo sudėliočiau
kaip buvo kad –
nuo A lig puokštės ...

  Tačiau dabar žinau, kad vazoje, su kuria puokštė man padovanota, ji niekuomet kitokia nebuvo. Ir tuomet, kaip dabar, kaip nuotraukoje. Net neklausiu (bent kol kas), kur ji tokia dingusi iš vazos. Prisimenu kaip pro langą, pakilusi kažkur aukščiau Šklėrių sodžiaus švietė rugsėjo saulė, tačiau man norėjosi, kad laikas bent savaite būtų ankstesnis, kuomet Saulė dar neišėjusi iš Mergelės ir ne sarmata manyti, kad tokia dovana gal iš jos rankų.
2023-02-24 13:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2023-02-27 09:18
languota_ _ _
rašot smerčiai ant pykčio----
škac jai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą