Dabar tik stebiu juos

dabar tik stebiu juos
tuos raitelius
jie prie horizonto
toli
vos matomi
tamsūs siluetai
monstrai kentaurai
visada nėščia
mano baimių motina
pagimdė juos
iš proto vaizdinių

šaukti jų
nereikia
jie visada pasiruošę
kai bus labiausiai
nelaukiami
užpildys erdvę
prispaus prie sienos
neleis kvėpuoti

nepabėgsi į naktį
žvaigždėmis užgrius
užtvindys juoda bedugne
ir neprisišauksi
pažadins šlamėdami
savo gličiais sparnais
perskros naktį
kometos uodega


dabar jau
tik stebiu juos
jie toli
prie horizonto