Būti...

Būti –
Neatmenant pradžios,
Pabaigos neįžvelgiant,
Nepaaiškinus niekam – kodėl...
Lyg einant
Per monotonišką lietų
Nežinomu vieškeliu,
Išbudus pakelėje – be vardo.
Arba radus save
Tuščiame pajūry
Tarp smėlio pilių,
Išdabintų kriauklelėmis,
Pamestomis paukščių,
O gal angelų
Plunksnomis,
Stengiantis neprisiminti
Vienintelio, ką žinai, –
Atūš tuoj banga
Ir viską nuplaus vėl į jūrą.
Būti taip –
Nieko nelaukiant,
Nesitikint nieko,
Nebent, malonės,
O gal bausmės, -
Kad atminsi, ko nežinojai.