Gyvenimas

Čia ir atrado mane gyvenimas –
Kaip šaltinį
Iš žemės gelmių ištryškusį, -
Toliau nuėjom abudu,
Tapdami upe,
Perskyrusia tai kas yra
Į du krantus –
Žemę ir dangų.

Vis galvojau,
Kad tai aš veju gyvenimą,
Skubindamas darbus,
Kad spėčiau gražiai užbaigti...
Bet sustojęs matau –
Gyvenimas eina vis viena,
Pats sau,
Visai nesirūpindamas
Nebaigtais mano darbais.
O jei kas – susirenka juos kiti
Kaip laukinės obels obuolius...

Greičiausiai
Jis taip ir nueis,
Gyvenimas,
Palikęs mane
Su tais dviem krantais.
Kur padėsiu aš juos –
Neradęs pats vietos?