Pro samanų takus

Pro samanų takus
Ir sniego pusnis brenda žvėrys
Ir man kažko širdy keistai džiugu –
Galiu įkvėpti nusijuokus vėjo
Ir akimis paglostyt stirnos ragelius.
Žiema gal įsižeidusi kažko išėjo
Lyg sužeista lūšis paleido iš nasrų –
Gruodu sukaustytas laukymes,
Šerkšno rėžius
ir tas snaiges ant virpančių šakų.
Tikiuos sugrįš ji dar
Ir bus pūga ir vėjai -
Pavasariui šioj žemėje dar per ankstu.
Dar noriu paklausyt,
kaip sniege girgžda žingsniai
ir pamatyti juodvarnius,
kaip sklando virš pušų.