Kaip Šančiai išaušta

Taip palenva ir lyg nenorom vėlyvo sausio
rytas išaušo.
Išaušo karklai, rankas ir kasas Nemune
mazgodami.

Išaušo baltos Šančių gatvelės -
markstos šykščioj saulėj,
rytui pirmas minutes
aukodamos.
Už mažų virtuvės langelių išsiblaškius kava
praaušo -
į rytą užsižiopsojo.

Išaušo kapinių klevai nuogi -
norėtų nusipurtyti nakties šerkšną -
neleis, oi neleis sustirę akmenys pilki,
Jie metų metais, jau seniai
nebeišaušta.

Mazdos  išaušta ir mersedesai,
prospekte,
išburt šviesoforo spalvas
bandydami.
Išaušta  žilos kareivinės,
Suspindi stiklais ir saulę vėl
užgesina languos,
prospekto džiazo
klausydamos.

Išaušo drėgni parko suoliukai, širdutėmis padabinti.
Gatvės įmitę šunes ryto reikalus
sutvarko aplink tako kuoliukus -
aušroj nedrąsioj blizga balos,
saulės gėdinamos.

Šančiai aušta sausio gale, buksmedžių žvirblių pagarbinami.