Kelintą kartą tu taip
patikėjai?
Naiviai, kaip gali tik
mažas.
Šunytis paklydęs prie durų -
budi.
juk žadėjo šįvakar
paimti.
Su batais ir pirštinėtas - kad tik nepamirštų.
Kad tik neužmigtum -
juk žadėjo šįvakar
paimti.
Gijos vijoklių nuodingų gniaužia ir smaugia,
jog rodos uždusi -
ašaros.
Tas netikėjimas kyla ir kyla, tvinsta, užlieja,
skandina.
Jūra. Gili ir sūri.
Kaimynė „iš priešais“ paguldo ant sofos šią naktį.
Su batais ir pirštinėtą.
Tu irgi turėsi savo vaikų.
Ir niekad jų
nepaliksi.
Neapgausi.