Dar vienas žmogus, supažindinantis mane su šiuo keistu gyvenimu. Ponas Pessoa pasėjo mano galvoje sėkla. Grūda dvejonės. Dvejonės viskuom, kas įprastai plaukia kartu su mumis šia gyvenimo upe. Lyg visa ko filosofija, visa ko pavertimas didele problema su dar didesniais klausimais. Užsikrėčiau nuo jo šita karštlige. Taip svajojau būti ignoringu, kvailu ir lengvatikiu… būčiau tuomet tiesiog įprastas žmogus. Tapčiau dalimi etalono, tos Platono idėjos, tuo nuobodžios rutinos vergu. Viskas atrodo būtų paprasta, nevargintų proto, nesukeltų insomnijos…
Bet jau per vėlu. Ignorancijos antklodė atimta.
Bandau užmigti.