Jų taip pat nepamokė
mylėti.
Kaip medžiai miške ramstė viens kitą,
tiesūs ir atsakingi.
Užaugo.
Dar mažas.
Dar toks mažas.
Tu gūžies į kamuoliuką, į save, į save,
kai šakos-rankos apglėbia -
negrabiai, su meile neišdainuota ir
neišmokta.
O taip norėjai didelėm akim išpasakot džiaugsmą šio
ryto.
Palauk, ne dabar.
Jie
medžiai tiesūs ir atsakingi.
Širdys meile rusena
nebyliai.
Aš vakare paseksiu tau pasaką.