Žiemos pasaka

Už lango tyliai krinta snaigės,
Jų piruetai užburia akis.
Spalvotų lapų šokis baigtas,
Žiema į širdį zylute atskris.

Judri, grakšti ir gyvybinga,
Tiktai akimirką kieme užtruks.
Čia pasirodė, čia pradingo,
Sniege paliko įspaudus mažus.

Gamta užklupo netikėtai -
Pirmasis ižas plaukia pasroviui.
Liauni medeliai slepia gėdą,
Matuojas baltus gruodžio drabužius.

Laputė skuodžia palei krantą,
Staiga pabaidė žingsnių traškesys,
Po mėnesiena kelią randa,
Nakties medžioklėje sėkmė lankys.

Nuo šlaito rogėmis į pusnį:
Visu greičiu, su šypsena veide.
Iš ledo pasaką sukursiu,
Prie židinio ugnies tau seksiu ją.