Pirmumas

Kas išvalys galvą nuo
triukšmo. Ūžia.
Kad tik minutei pajusčiau tokį garsų
vakuumą.
Tuštumą.
Nors minutė - jau ištisa
amžinybė,
Akimirkos, sekundės
užtektų.
Ką pirmą išmesčiau?
Ištrenkčiau, išmėžčiau.
Kad taip negalvojant,
iškart.

Tas putino uogas, nenuskintas. Šaltyje
likusias
Tas pačias, kurios visose
eilutėse alegorijomis
persunktos.
Ir ne akmirkai - amžiams.

Po to eiliškumas jau
nesvarbus.
Koks skirtumas - mest pirma pinigų trūkumą ar durnumą* nuo
pertekliaus.
Ligas, kainas, nemeilę,
dvejetus, vakarienę, ruošą, šunį...
Šunį
palikčiau.
Nebus
vakuumo.




* durnumas - Senosios tarmėse vartotos svetimybės neteiktinos viešojoje kalboje, įmonių pavadinimuose, prekių ženkluose. Jos įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė (žr. ten pat, p. 67).