Prisiminimai

Ir vėl už lango pilnatis
  O židiny ugnis plevena...
  Šešėliai šoka tamsoje.
  Nors ir jauku, - bet kiek kraupoka.

  Va, skrenda ragana aukštyn
  Pasibalnojus šluotą.
  Tokia pažystama, miela
  Ir tuo pačiu - baisoka.

  Sustok, sugrįžk, vel apkabink
  Numesk šalin tą kvailą šluotą!
  Bet tik šešėlių tyloje
  Girdžiu jos tylų juoką.

  Negrįš pavasariai balti
  Tik prisiminimai ir beliko.
  Iškritus ašara sūri
  Likimo taurėje išnyko.