Piktai

Būna, kad tave paveda kojos.
Ateina toks laikas, kai jos
nebeklauso.
Neina ir tiek.
Velkasi, klibinkščiuoja ir kliūna,
o kai jas paragini -
skauda,  sako, - ramybėj
palik.
Ir lieki gulėt.
Nutinka - rankos  sugenda.
Lyg ne tavo, lyg šone kažkur drybsotų ir kūną stebėtų.
Imi kažką -
o nepaimi. Kad ir darbą kokį.
Ir lieka darbai.
Nesvarbu.

Menkniekis tai.

Nutinka - tavęs galva nebeklauso.
Galva.
Tu sau, o ji pati su savim.
Bet tada blogiau. Patikėk - rankas ar kojas  gali juk
palikt ramybėj, tegu guli
nuošaly.
Nors ir pikta ar
skauda.
Supranti.
Gali aptart skrandį, širdį, kepenis ir kitus vidurius.
Aptart su savim ar kaimynu.
Padejuot.

O galvą kas sužiūrės -
be galvos?
Kas pasakys - ė, neturiu kuo
mąstyti.
Neturiu
ką
mąstyti.
Neprisimenu...

Nors kojos bėga,
rankos darbų ieško.

Demencija tai vadinasi.
Gali pavadinti ir zeimeriu.