Kas nors, pamatęs tave, ne greit atitoks.
Ar esi toks, kokiu atrodai?, na kitoks.
Kitokiu nei visi nebūdamas. Kaip visi
beveik... paprasčiausiai esi.
Tuo tarpu visi nori atrodyti išskirtinai.
Nepriklausomai nuo kainos ir kitokių dalykų tenai,
„žinote, kas ką pasakys, pagalvos, nemiegos,
ką, neteko matyti vietelės nuogos? “,
na, beveik nuogos, per daug nuogos,
ne ten kur derėtų nuogos... kas nors paguos
visi nori būti būtinai kitokie išskirtinai,
ypač patelės ir patinai,
šia prasme kartais kaip du viename,
kaip rūsys ir palėpė name
be lubų, tuo pačiu ir grindų,
istorija, paskui kurią gandu
į tolį niekas nesklis, paskalų
skiltyse bus tylu, seklu –
geriausiu atveju net veju
mintį, ką rinkčiausi iš dviejų,
o iš tikrųjų ieškočiau trečio, to-ano,
kurį tik laikysena išduoda minioje
vienintelį iš grynojo tono.
Tačiau tai ne mada. Juo labiau nauja.