Rašyk
Eilės (77876)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10861)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1205)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Spaudos kioskelis buvo prie gatvės. Prekybos centras anapus, bet priešais jį automobilių stovėjimo aikštelė. Gatvę reikėjo kirsti paėjėjus - ten perėja. Bet visa tai buvo dar pakankamai toli, gal už kokių kelių šimtų metrų. Joakymui tai buvo toli, nes kėblino neskubėdamas. Pakeliui pasitaikė suoliukas, ant kurio buvo įsitaisiusi mamytė ir stumdė vežimėlį.
Joakymas savo užpakalį nuleido visai šalia jos, vos nesiglausdamas paltu, nors vietos buvo apsčiai atsisėsti ir kiek atokiau. Moteris piktai į jį dėbtelėjo ir kiek pasitraukė. Joakymas pasislinko arčiau jos ir pažiūrėjo tiesiai į akis buku, akiplėšišku žvilgsniu.
-Ar jums vietos mažai?! - supykusi rėžė jam moteris.
-Mažai, - išspaudė Joakymas. Tokiais atvejais jis mėgdavo pasakyti tai ką galvoja. Taip tiesiai šviesiai - kaip šūvį paleisti. Tikslų ir mirtiną.
-Senas iškrypėlis! - įširdo mamytė, atsistojo ir nusistūmė vežimėlį.
Joakymas neatsakė. Jam nereikėjo konflikto - tik suoliuko. Be to jėgas būtina taupyti, nes niekad nežinosi kada prasidės paskutinė kova ir teks kilti iš apkasų. Joakimas mintyse paniūniavo pirmąsias internacionalo eilutes ir nusispjovė:
-Tfu, kibieni-fieni, tu dar čia man ant liežuvio prikibsi, - kažkodėl jis ir komunistų ėmė nekęsti, nors jie jo ir nešaudė, ir burnos nečiaupė, ir pavalgyti sočiai duodavo, kai buvo geri laikai, ir rublių užsikaldavo, ir apskritai, jis buvo valstybė, valdžia. Na, bet apie tai Joakimas jau yra galvojęs. Negalima galvos užkimšti visokiu šlamštu, nes nebeliks vietos šviesioms mintims. O šviesių jis tikrai turėjo daug. Antai jis prisimindavo, kaip vaikystėje pasigavo varlę su draugais, įkišo užpakalin rugio šiaudelį ir ją pripūtė... Ne, čia ne tokia jau šviesi mintis. Kažkodėl į galvą Joakimui lysdavo niuresnės mintys. Ne, bet tikrai buvo ir šviesių, bet juodų vistiek buvo daugiau ir sunku jomis atsikratyti.
Štai nueidavo su žmona į prekybos centrą. Ji stumdavo vežimėlį, o jis turėdavo jai eiti iš paskos ir viskam pritarti. O kai ką nors pražiopsodavo, ta atsisukusi piktai sužaibuodavo akimis ir drėbdavo:
-Na, bet tu ir idiotas! Kur žiopsai? Tai perkam šitą duoną ar ne?
-Taip, - nuolankiai atsakydavo jis ir pagalvodavo: „Eik, nahui! „
-Tai baltą ar juodą? Kokios tu nori?
-Baltą...
-Durnas. Balta nesveika valgyti. Bet tu ir ne valgai, o ėdi. Juodą pirksim.
-Acha, taip... juodą, - nuolankiai atsakydavo Joakimas ir tuoj vėl mintyse nusikeikdavo: „Eik tu nahui! „
-Tu visiškai negalvoji. Viską man pačiai... Pirksim batoną - šitas pigesnis. Jėzau, Jėzau koks tu pasidarei liurbis...
-Na, kad aš... - pradėdavo Joakimas ir pagalvodavo: „Aš juk ne Jėzus. „
-Ša, vežk geriau vežimą, durniau. Visad pilnas visokių paikų minčių, - žmona įdeda batoną į didžiulį tuščia vežimėlį, kuriame prieš 10 minučių purvinais batais sėdėjo berniukas apkrautas produktais, vežiojamas jaunos gražios mamytės. Gaila, jos Joakimas nematė, nes vežimėlį jau paėmė iš krūvos.
-Tai, kad aš nieko nesakau... - bandė prieštarauti Joakimas, o mintyse pridūrė: „Eik nahui! „ Žmona, žinoma, neišgirdo. Ačiū dievui moterys dar neįsigudrino klausytis minčių - įstengė tik iki Stambulo nusikapstyti, iki tos konvencijos.
-Užsičiaupk ir vežk vežimėlį... - piktai, nusisukdama tarstelėjo žmona. - Ir neatsilik... - pridūrė vos girdimai. Bet Joakimas išgirdo ir mintyse atsakė: „Eik nahui! „
Žmona, kadaise buvusi gerų matmenų blondinė, tarsi ką išgirdusi, suraukusi akis atsisuko ir mestelėjo:
-Ir nenuklysk kur... Amžinai kelio nerandi...
„Eik nahui! „ - mintyse pasakė Joakimas, o balsu nepratarė nė žodžio.
Ir žmona visgi vieną dieną, prieš 8 mėnesius 14 dienų 7 valandas ir kažkiek minučių nuėjo nahui, kaip tos Gyvačių salos rusai. Kai ką nors labai dažnai kartoji, tas išsipildo.
Ir dabar, nulydėdamas jaunąją mamtytę mintyse šūktelėjo: „Eik nahui. „
Joakymas ėmė laukti. Jis žinojo, jog dabar reikia laukti kantriai. Laikrodžio nenešiojo - laiką jautė kaip šuo šeimininką. Po penkerių minučių... Cigaretei surūkyti juk tiek ir tereikia. Jis matė kaip ant šaligatvio, prie pat gatvės, stabtelėjo kurjeris su dėže ant nugaros. Jis išsitraukė pokelį, cigaretę, prisidegė, patraukė, išpūtė, pamaigė telefoną. Pasižvalgė. Pastebėjo senį. Joakymas, kaip koks varnas tupintis medyje, jį tiesiog stebėjo. Paskui jaunuolis numetė beveik baigtą rūkyti cigretę, paspaudė pedalą, užkėlė užpakalį ant sėdynės ir numynė, bet apsukęs ratą, įniro į parkelį ir ėmė artėti prie Joakymo. Tas jį stebėjo. Kurjeris privažiavo prie pat, cyptelėjo stabdžiai. „Galėtų susitvarkyti“, - pagalvojo Joakymas. Jaunuolis paklausė:
-Petras Gaižutis?
-Tas pats, - išspaudė Joakymas ir pridūrė: - Duok.
Jaunuolis iš dežės ištraukė picos dėžutę ir padavė seniui.
-Apmokėta, - tarė jaunuolis užkeldamas koją ant pedalo. Nesiruošė čia užsibūti, nes jautė, kad senis labai nemalonus.
-Žinau, - pratarė Joakymas, paimdamas dėžutę ir pasidėdamas ją ant kelių. Pakėlė akis į jaunuolį ir jose matėsi žodžiai: „Čiuožk iš čia! „.
Kurjeris paspaudė pedalą ir numynė.
Joakymas kurį laiką sėdėjo spoksodamas į prekybos centro užrašą anapus žolynėlio, šaligatvio, gatvės, automobilių aikštelės. Paskui atvožė dežutės dangtį. Pica buvo dar šilta, o virš jos polietileniniame maišelyje gulėjo paketėlis. Joakymas jį paėmė, įgrūdo į palto kišenę, dėžutės dangtį uždarė. Pažiūrėjo kairėn, dešinėn ir vėl į prekybos centro užrašą. Galvoje neprasisuko jokia pašalinė mintis - visa savo esybe jis susiliejo su aplinka, ją stebėjo ir analizavo. Kaip tai buvo jau daręs tūkstančius kartų, bet vis kitoje vietoje ir taip jau trisdešimt metų. Mamytė su vežimėliu buvo toli, toli, parkelio pakrašty ir, tuoj pasisukus, dings už medžių. Joakymas dėžutę su pica išmetė į šiukšlių dėžę, stovėjusią prie suoliuko. Ir pakilo eiti. Picų, to šalmšto, jis nevalgo. Ir apskritai... Dabar reikia pasišnekėti su Jadze.
2022-10-25 10:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 19:36
Pikselis
vyskas gerai, faiv
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 14:01
Vėjas Juodplaukis
Žili, bet realybėje pabandykit suskaičiuoti, kiek kartų žmogus (žinoma, ne kiekvienas) per dieną pasako tą keiksmažodį, neskaitant to, kiek kartų jis prasisuka galvoje. Mes nekontroliuojame savo minčių, o įpračio jėga yra tokia stipri, jog net griaučiai pakyla negyvenamoje saloje pamojuoti praplaukiančiam laivui - gal jis išgelbės. Įpročio jėga. Joakymui nx tiesiog yra jo esybės dalis, kaip ir kai kurių lietuvių. Kita vertus, tai nėra blogai, nes žmogus nuleidžia garą. Bet realybė tokia. Lietuvis yra toks drovus, jog net amerikoniškuose B klasės filmuose "fuck you" verčia kažkuo kitu. Galbūt stiprus keiksmažodžių naudojimo proveržis įvyko su Vėlyvio filmų pradžia. Tarkim, sutiksiu su jūsų nuomone, bet žaisti su tekstu yra smagu. Nežinau kodėl kiti rašo, bet man patinka žaisti su žodžiais. Ačiū už pastabą, nes dar nežinau kiek jūs teisus. Pagalvosiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 13:43
Žilis van Go
gal būt per daug susižaidėt su tuo eik tu nx, o tekstas geras.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 12:57
Kormilecaitė
Ačiū, Vėjau, detalės nepraleidau, bet nesupratau, visgi turbūt esu ne Holmsas, o Vatsonas. Įsivaizdavau, kad pakete majonezinis padažas.
Tai keičia viską iš esmės!
Nekantriai laukiu tęsinio, suintrigavo. Nes puikiai skaitosi, Joakymą kaip gyvą matau. Ir visus antraeilius personažus su visa aplinka taipogi.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 12:31
Vėjas Juodplaukis
Holmsai, betgi jis kurjeriui prisistatė Petru Gaižučiu, nors autorius jį įvardija Joakymu?... Vatsonai, velnias slepiasi detalėse...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 12:30
twentyThree
su malonumu ir įdėmiai skaitau
Joakimo istorijas
5
be priekaištų
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 12:22
Vėjas Juodplaukis
Kormilecaite, jūs praleidote detalę - jis iš picos dėžutės pasiėmė paketą? Picų dėžutėse nebūna paketų šiaip jau... Nekilo klausimų? Ir kodėl senis užsisakė picą, parkelyje - kam jam jos reikėjo? Joakymas turi tiek pat sutrikimų kaip ir daugelis žmonių. Apie tai yra gerai pasakęs sakartvelas kino režisierius Joselianis. Sakot, turi įvykti. Jau vyksta. Pasakojimas neužsitęsė - tai nėra veiksmo siužetas, kuriame kažkas įvyksta greitai ir akivaizdžiai matoma. Tai būtų pernelyg paprasta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 12:04
languota_ _ _
penki
vaizdelis geras
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-25 11:50
Kormilecaitė
Na, dar ir koks piktybinis! Ar ne perspausta? Nes šiaip sau pasiimti picą ir išmesti- lyg ir iškrenta iš senio charakterio konteksto ir panašėja į psichopatinį asmenybės sutrikimą.
Turi įvykt kažkas, nes pasakojimas dėl pasakojimo užsitęsė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą