Tirada Nr. tk-tk-tk

Šią naktį sapnavau gogo. Jo                                               
balse (sausra, tačiau jau taip yra)
vardai dviejų žmonių miegojo,
vardai iš K ir A.

gogo kalbėjo apie tai, kas
atrodė tartum beprasmybės kraikas,
o man atrodė lyg kaitra,
tačiau jau taip yra –

visiems dalykai matosi kitaip, o
tik kai kuriems neišsikraipo,
kai kam pasklinda aibėmis kreivių,
tame sapne buvau aš kareiviu,

bet nežinojau, kad jau karas baigės,
nes horizontai švietė nuo gaisrų
ir man atrodė, kad jie nelabai ges,
o skruostams buvo nesūru,

nes prakaitas akių neėdė,
o ašarų nuo andai nebėra,
o sąžinė bedarbė ta veltėdė,
lengvi sapnai lyg labdara,

bet labdaros taip pat ribotos,
taip baigias šaltu prakaitu sapnai,
gogo išėjo ten kur puotos,
Godo jo laukia jau net nesilpnai.