Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ruduo man neša liūdesį.
Ne šitas dar, ne tas ruduo,
kai spalvos mintį neša tol, kol ji paklysta savo raudonume-geltonume. Iki pat dangaus gilumo
lengvo ir vaiskaus.

Tuoj tuoj.
Tuoj.
Prapliups, pajuos, ištiš.
Neliks to žaismo spalvose
iki pat dangaus gilumo.
Pilko ir sunkaus.

Ir gal norėčiau užsimerkti ir pralaukti tokį rudenį.
Ir nesušalti, nesušlapti.
Nesužvarbti.
Lyg būtų tai ne mano laikas.

O kitas bus? Kad būtų
mano jau.
Iš tikro mano, nemeluojant ir
nebijant
pajusti šitą liūdesį rudens.
Žvarbumą vėjo ir dienos.
Tamsumą,  šaltą rūką.
Kai pulkas gervių mintį neša tol,
kol ji paklysta  ūkanoj pilkoj.
Ruduo man neša liūdesį
šviesoj.
2022-10-09 22:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-10 19:22
Kormilecaitė
Ačiū Kitki, sutinku. Gera pastaba.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-10 18:57
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Du tsykiuts netsa – negerai. Na tretciats, kadangi jau tsiek tiek nutolęts, tai nieko, aha.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-09 23:42
raidelė
Kai pulkas gervių mintį neša tol,
kol ji paklysta  ūkanoj pilkoj.
Ruduo man neša liūdesį
šviesoj.

Puikiai pasakyta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą