Rašyk
Eilės (77851)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10855)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1203)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Krano arba karo epopėja

Bronski Beat idėjos įkvėpėja



Buvo kartą viename kaime toks vaikinas.

Nors vienbalsiai ir nebuvo nutarta kaip jį, tai yra, ją, tą teritoriją vadinti.

Realiai žvelgiantys į pasaulį žmonės vadino tą teritoriją kaimu.

Nu kaimas, sakė jie, ką čia bepridursi.

Bet visokie svajotojai, linkę visame kame įžvelgti perspektyvą, vadino tą vietą miesteliu.

Mažas miestelis, sakė jie, nė joks ne kaimas.

Aš irgi linkęs manyti, kad tai miestas. Mažas, tiesa.

Bet grįžkime prie vaikino.

Gi vaikinas išsimokslino ir gavo į rankas aukštuminio kranininko diplomą.

Galėjo dirbti bet kurio aukštuminio bokštelio operatoriumi.

Deja, kaime arba miestelyje tokio nebuvo.

Aukščiausia ferma savo ūgiu siekė tik penkis metrus.

Ir penkiasdešimt km aplink nebuvo nieko labai aukšto.

Užtat už 100 km atsirado toks labai didelis miestas.

Sostinė vadinosi, ir ten kaip tik buvo reikalingi tokie operatoriai.

Verkiant reikalingi.

Įsidarbino mūsų herojus vienoje kontoroje.

Paskyrė darbo vietą, o apgyvendinti šiuo metu neturi galimybių.

Sukis pats, kaip išmanai.

Taip ir pasakė – sukis.

Kiek besisukiojo visą dieną vaikinas kartu su bokšteliu, niekaip neatėjo išmanymas.

Tad įsitaisė nakčiai ant prietaisų panelės tarp lango stiklo ir visokių rankenėlių, mygtukų ir lempų.

Liesas labai buvo vaikinas, todėl ir įsiteko.

Kitą rytą lijo.

Toje geografinėje vietoje dažnai lyja.

Iškišęs pro langelį stiklinę, greit pripildė ją vandeniu.

Išsivalė dantis.

Paskui iškišo rankas ir jas nuplovė muilu.

Geras, pagalvojo vaikinas, ir iškišęs į išorę kranelį nusišlapino.

Leistis žemyn nebuvo reikalo – tuoj prasidės darbas.

Ir kitą naktį liko bokštelyje.

Ir trečią.

Ir ketvirtą.

Penktą.

Šeštą.

Dešimtą.

Dvidešimtą.

Ir taip toliau.

Pamiršo, kad reikia ieškotis kito būsto.

O kam?

Viskas buvo po ranka.

Tiesa, nusilengvinti nusileisdavo į netoliese esančius krūmus.

Bet vėliau ir to nebereikdavo.

Tiesiog prikraudavo į kibirą, kurį laikė parištą už šniūro lauke, o per lietų viską išpildavo ir dar vandeniu praskalaudavo.

Maudėsi irgi lietingomis dienomis: išlįsdavo iki pusės pro langą, po to iškišdavo kitą pusę savo kūno; labai patogu.

Susitarė su kolega, kad pirks jam maisto.

Taip ir gyveno – vargo nematė.

Įsigijo kompiuterį, internetą kranas gaudė ore.

Žiūrėjo filmus, rašė eilėraščius.

Publikavo save internete.

Susidraugavo su vanagu.

Maitino jį.

Kalbino.

Išpasakojo jam savo svajones.

Vanagas jį suprato.

Rytais žadino.

Kai susirinkdavo apačioje darbininkai.

Abu dirbo puikiai kaip komanda.

Todėl viršininkas užsakė pagaminti jam krano bokštelį su visais patogumais: menka kušetė elektrinė plytelė, kriauklė ir dušo galvutė (vandenį jam tiekė per gaisrinės čiaupą), biotualetas.

Tikras kaimo japis, pridūrė.

Vaikinas dar pareikalavo kulkosvaidžio, nes artėjo karas, o trauktis jis neketino.

Gavo ir kulkosvaidį.

Dirbo toliau.

Ir staiga karas.

Visi išlakstė, statybos sustojo.

Tik jis vienas atkakliai sukiojo kraną ir kilnojo prikabintą betoninę daugiabučio namo sieną.

Dar išsikėlė valstybinę vėliavą.

Priešas nustebęs spoksojo, ką jis čia daro, o tada liepė liautis, lipti žemėn.

Bet kranininkas sumaniai sugebėjo betoninę sieną nukreipti į tanką ir numušti ja bokštelį kartu su artileristu.

Supyko priešas ir ėmė pleškinti iš automatų.

Atsakė kulkosvaidžiu.

Priešas į kojas.

Kitą dieną priešas kreipėsi į jį taikiai su balta vėliava: na ką gi tu galvoji, vis tiek turėsi nusileisti žemyn, geriau pasiduok, kaip pasidavė visa šalis ir vyriausybė.

Atsakė šūdais iš biotualeto.

Jų buvo daug susikaupę, tad priešas ilgai mazgojosi.

Po savaitės grįžo palyginti švarus: ei, tu dar gyvas?

Bet atsako nesulaukė.

Aha, reiškias mirė, užlipk, pažiūrėk, kaip jis ten – paliepė seržantui.

Tas užlipo, bet nieko nerado.

Tuščia, sušuko apačion.

Kaip tai, kaip galėjo pabėgti?

Vanagas suko ratus viršum jų galvų.
2022-10-03 16:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-05 13:22
Atėja
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-04 11:55
Kormilecaitė
Na labai gerai. Viskas. Ir forma, ir turinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-04 11:17
Žilis van Go
visas scenarijus filmui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-03 17:21
Tuba Mirum
Labai gerai. Daugiaplanis stilingas tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-03 16:46
zmogus_du
Gerai nuėjo, kaip basas angeliukas, kaip sakoma apie 100 gr. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą