danguje sukasi
pradingusių kosmonautų
suledėję skafandrai
žvaigždės ir kometos
nebeišeina pakelti akių
nusvirusios rankos
nusitempė ir
galvą
stebiu kaip kilnojasi
kojos žingsiuodamos
šaltu asfaltu
vienur kitur šypsosi
nukritę auksiniai
lapai
- atėjo ruduo
man sako
dievas arba dirbtinis mūsų
visatos žaidimo intelektas
kužda kažką
kaip visada nesuprantamo
o taip norėtūsi
turėti atsakymą
kalėdinį sausainį
prie
juodos
arbatos