6 ir 9 plaukia plonomis uodegomis,
Jie apsiverčia puikiais viduje įspraustais apskritimais,
Jie kūliaversti lekia į laukinį cirko vyksmą.
6 yra 9, 9 yra 6.
Prisimenu, sėdėjau ant grindų savo geltonoje
Darželio-mokyklos klasėje ir rašiau tobulą šešetą.
Bravo, sako ponia Akvilė. 9! 6, sakau, mano lūpos
Virpančios. Aš taip sunkiai dirbau!
6! ji sako, apversdama popierių aukštyn kojomis.
Žiūriu į savo 6.
Tai 9. Tai 6. Mano akys plaukia, stumdamos uodegą
Per apskritimą, skaičius sukasi, ir nesvarbu, kur jis sustos,
Skaičius bus 6
Arba 9.
Vėliau sužinau, kad sergu disleksija. 6 ir 9 mane atšvartuoja.
Aš negaliu jų sugauti, negaliu jų atskirti net mušamas su
Lazda.
Aš lovoje su moterim. Jos kūnas apsiverčia ir staiga galva dingsta,
Kažkur įsprausta po apklotais, o jos penis atsiduria ten, kur kadaise
Buvo jos veidas. Atrodo, kad jos burna rado mano kitą burną ir mes
Vienas kitą priėmėme, ir greitai aš pamečiau savo susikaupimą.
Tai ji ar aš? Negaliu surimtėti. Jei galvoju apie tai, ką darau, tada
Negaliu pagalvoti, ką daro ji. Jei pasiduodu tam, ką daro ji, tada
Nebegaliu daryti to, ką darau.
Atsistumiu.
Aš sumišęs, sakau.
Negalvok, sako ji.
Ji vėl neria po antklode.
Nustoju galvoti. Visą gyvenimą stengiausi, kad 6 ir 9 būtų tvarkingi,
Ir staiga man pasakė: pasiduok. Tvarkos nėra. 6 yra 9 yra 6.
Atsipūsk.
Taigi tą ir darau.
69 su Hermafrodite. Atsisakau ilgus metus trukusio sunkumo, kad
Suprasčiau skaičius ir raides, kurie plaukia prieš mano
Akis.
Aš to nedarau jai, ji to nedaro man. Tai viesulas, laukinė audra, mes esame
Kartu.
6 ir 9 sueina kartu.
Oi! O. O.
Veikia, nesvarbu, kaip jį apverčiate.
Vos galiu atgauti kvapą.
Oi!