kada
į nugarą
muša
vakaro gongai
kartu su paskutiniu
miestelio varpų skambėjimu
apie dangaus leliją
tavo plaukai
dar žvilga tamsoje
nematomomis akims
vasaros žiežirbomis
kaip ir tavo kūnas
su kalvomis ir slėniais
virš kurio
mano geismas
pakybo vaivorykštėmis
tik kelias
amžinas akimirkas
mes lekiam kosmosu
šviesos greičiu