Naktinė aritmetika
Vienas varganas žmogelis
naktimis rašo skaičius
taip lyg skaičiuotų avis
juos vadina absurdo pjesėmis
jis rašo
vienas
du
trys
skaičiai lėkšti plokšti
bet neramūs
dargi pavydūs
aš gal irgi šitaip darysiu
kaip nors panašiai
bet imsiuosi ko nors kito
pavyzdžiui skaičiuosiu muses
viena
dvi
trys keturios
begalybės
“
Kai nelieka nieko kito
būna kad užslenka debesys
kai akidangčiai už akiratį platesni
aš vardiju savo draugus
galbūt įsivaizduojamus
tiesą sakant jų neturiu
jie pjesių veikėjai
vardai neįprasti
Sirijus
Penktos Aveniu Pamokslininkas
Šiaulėnas Dvidešimt septyni
Vilnius Žagaris Dvim
Atgimimas Damaskas
galima pagalvot kad mano draugai
agentai užkoduotais vardais
“
Taip pat ir apie dangų
Kol mano draugas
tas kurį minėjau
gana garsiai skaičiuoja avis
negaliu užmigt
nori nenori tenka kuo nors užsiimti
aš domiuosi politika
negaliu patikėt
beprotybė kažkokia
ruskynas subombardavo
dviejų tūkstančių metų
senumo miestus Sirijoj
pirmuosius krikščionybės židinius
mongolidų ideologas teigė
ten gyveno katinai iš kemsynų
trijų metrų dydžio
ir smėlio žmonės
panašūs į peles
dabar ideologas nužudė savo dukrą
tam kad ji vadovautų
vyriausybei debesyse
stovi prie karsto
ir įteiginėja jai mintyse
kilk į debesis
kilk į debesis Darja
“
Dvirankis pjūklas
būtent juo reikėtų pjauti malkas
kas nors pasakys atsilikimas
nieko panašaus
po šiokių tokių patobulinimų
malkas pjauna
įsivaizduojami mano draugai
viens du
viens du
“
Vėl mano draugai grafomanai
kadangi naktimis
per juos užmigt neįmanoma
tam kad mažiau kliudytų
ir nesipyktų
aš juos apgyvendinu
kurį kur
vieną palėpėje
kitą vištidėje trečią tvarte
ketvirtą svirne
ir taip toliau
imu į rankas prožektorių
einu aplankyti
tas kuris gyvena dirbtuvėse
rašo ant varstoto
neretai jis ir miega ant jo
bet tik ne šiąnakt
siluetas apsuptas plaštakių
apšviestas žvakių
žvilgteriu per petį
jis rašo
šitie man skolingi
Sirijus vienas euras
Penktos Aveniu Pamokslininkas neskolingas
Šiaulėnas Dvidešimt septyni du
Vilnius trys Žagaris Dvim keturi
Atgimimas Damaskas penki
skurdoki raštai
praeityje jis buvo buhalteriu
seni įpročiai nepamirštami
patapšnoju per petį
palieku pusiau nugertą puodelį kavos
jis godžiai gurkštelna
čepsi
...
Penktos Aveniu Pamokslininkas
greitai sekmadienis
jis rašo obely
paprastai homilijas
mėnulio šviesoj
bet kartais
mėnulis pradingsta
...
Gyvenimas yra kankynė
Kristau!
šuns žaislas Katinas nukankintas
beveik negyvai
iš ausų likę tik draiskanos
akyse blausa
išraiška priešmirtinė nuolat
kokia prasmė taip kentėt?
iš nustipusio žąsino
ištraukiau kuokštą stagarų
tik pagalvok - jis dar bandė
kabintis šiaudo
man darosi baisu
neduokdie numirt
įsikandus dantimis
palangės ar lovos kraštą!
...
Labiausiai patinka tas
kuris rašo malūne
štai jo kūryba
Logorėja
rimuojasi su sėja
akėja ir su diarėja
kolei ieškau jungiklio
norėdamas visus
išjungti arba apšviesti
kalba žuvys ir mėnulis į tylą
žvaigždės ir vandenys teka
kalba kuojos ir kandžioja kojas
kalba lydekos
paskutinis
išplaukia banginis ant tako
jis prabyla ir sako
bene šimtą metų sapnuoju
kad jau tūkstantį metų
kuriame rojų
aštuonkojis jį lipdo
aštuoniomis kojomis
bet šįvakar pats jį pamatęs apako
.
Šizofazija
pavadinimas pats su savimi
nieko bendro neturi
ir nepretenduoja į prasmę
žuvys ir toliau pasakoja
buvom į krantą išlipę
bet kai pamatėme kas ten daros
vėl atgal visos grįžom
ir suvisam pasilikom
...
Rytas
kai toks rūkas lauke
pasaulis baigias per ištiestą ranką
taip ir šie kliedesiai
virtę psichosomatiniais relaksantais