3. ???

Dar iki ateinančios paros buvo užlikęs žiupsnelis laiko. Neskubėdamas tiesiau ranką užversti praeinančios dienos kalendoriaus lapelį, kuris čia pat, bet – ne: stop, Pranai, Prany, stop Pranciškau. Ten kur regisi lyg labiau būtum reikalingas, tavęs kažkodėl nebūna. Ot, kad ir šiandien Šklėrių kapinėse. Kad ir dabar... 
  Kad ir dabar? Betgi, betgi... iš Vilniaus Balsių, kur dabar esu, iki Šklėrių man per šimtas kilometrų. Netgi daugiau  – apie pusšimtis.
  Žiūriu į kalendorių it kengūra į fotoaparato objektyvą ir jaučiu kaip vis toliau į lapelio gilimą atsitraukia jo tekstas, skelbiantis TARPTAUTINĘ KAIRIARANKININKŲ DIENĄ, tačiau tuštumos paskui save nepalieka. Ją užima šeštadienio, taigi RUGPJŪČIO 13 dienos (subatėlės) reportažas, ateidamas tiesiog TEN, iš Šklėrių sodžiaus kapinių.

Ir ką  pasakyt sau, žmogau,
neišmokusiam būti karaliumi...
Visa atmintis
it žvaigždynais dangus
nusagstyta liepsnelėmis žvakių.
Ne, nereik man manyti,
kad tai, kas ant popieriaus lapo
iš anksto kitų sumanyta,
kas iškalta ant akmenio
ar medy išskobta
sau į dalią priimt privalu.
Jeigu kažkas iki šiol  nepasakė,
jog be Dievo nebūtų bedievystės
prisiimčiau mielai
šito reikalo autorium būti.

Pamatykim –
Kabelių parapijos žemėj
naują kryžių pakėlė šklėriškiai.
Sunku įtikėti, kad pakako jėgų,
bet.. bet ne iš šventraščio gi
Dievo žodį šį kartą skaitau:

Šklėrių kapinaitėse, įkurtose ant kalniuko, šklėriškiai rinkosi šventinti kryžiaus. Senasis, statytas 1981 m. supuvo, pairo, o jo  viduje paukščiai susisuko lizdą. Tad šklėriškiai pasitarę nutarė pastatyti naują. Šios idėjos iniciatorius – Jonas Mortūnas, rūpinęsis ne tik naujojo kryžiaus gaminimu, bet ir kitais organizaciniais reikalais. Kryžių padėjo statyti pats Jonas,  Rimas Grigas, Algis Bakanauskas ir Alvydas.
Kryžių pašventino Kabelių parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius. Po šventinimo iškilmių šklėriškiai, susirinkę Mortūnų sodyboje, dar galėjo pasidžiaugti bendravimu ir tuo, kad kaimas iš tiesų gyvas!