negaliu pakęsti
tavo liūdesio,
negaliu pakęsti
prigesusių akių
man iškarto
padaryti ką nors
gražaus tau
norisi
nors žinau, kad
be liūdesio
nieko gražaus
padaryti negaliu
kad be jo
ir tų bekraščių
mėlynų akių
nebūtų, ir
kad žodžiai
tavo lūpose,
kuriais
kvėpuoju,
nepajėgtų
paliesti
taip giliai
kad be jo
mes negalėtume
taip susiglausti
kūnais,
ašaromis ir
juoku
negaliu pakęsti tavo
liūdesio
mano brangioji
negaliu pakęst minties,
kad kada nors ir vėl
tau bus skaudu
nenoriu pamatyti
nuliūdusių akių, bet
mes su tavimi
tik saulės
sušildytos
gėlės
sužydėjusios
savo
skausmu