*

Ten, kur eisim -
supsis gėlės,
nuo nektaro
kupinų žiedų.
Vėjo dvelksmas
šiltom snaigėm -
atsiguls nedrąsiai
ant pečių.

Ten, kur liksim -
juoksis mėnuo,
kad neliko
Žemėje spalvų,
kad paklydę
po pasaulį -
vaikomės
jūros purslų.

Kur negrįšim -
žaliuos pievos,
skries auksiniai
aitvarai...
Ten negrįš žiema
per amžius
ir nemirs
melsi drugiai.

Aš išeisiu -
ir pareisiu,
kol pajuos
naktim dangus.
Vieniša
lig ryto degsiu -
kupina karčios
tylos...