Išsiskyrimas su draugu...

Ei...
Nuotaikų žmogau, iš pasakų šalies,
prisidengęs figos lapeliu ir nekaltu žvilgsniu-
kur mano sesers lavonas?

Ei...
Tu, slenkančiais plaukais, beproti-
pasiduok, juk aš vistiek dengiuosi likimu...

Ei...
Nuotaikų žmogau, Parbridęs keliais nuodemių takais-
papasakoki kur basteis?
Ir prisiminęs vasarą pargriūk, uždusk,
aš pažadu-širdis supūs...

Ei...
Brangiausias iš visų, kiek dar dienų akim žudysi,
o rankom glamonėsi palei kaklą?...
Prašau greičiau pasmauki...

Ei...
Pradingęs amžiams, iš svajonių išsineręs
kaip kalė nutrūkus nuo lenciugo palei kojas cypk,
atleisti negaliu,
bet pažadu praryt kartėlį....

Ei....
Parsidavęs mano lūpoms,
papasakok ką jos tau sakė, kai aš miegojau?
Ar greit išauš rytojus? pažadėk....

Ei...
Kaltasis dėl nelaimių,
prisišauk mane lemties vardu-nepažadu sugrįšti,
bet laime aš tikiu....

Ei...
prakeiktas praeivi, nors kartą amžiams atsiduoki
šlovei, būk mano šiandienos varžovas
ir drebančia ranka man ant krūtinės užrašyk-
ji buvo vyras...