po lietaus
lapai tyliai šnabždasi
taip jie tyliai meldžiasi
už gaivą dėkoja
vabalai
išskrenda piktai dūgzdami
nepatenkinti
ant vasaros dienos kompaso
pradeda vakarop judėti
ką tik pasirodžiusi
saulės rodyklė
aš tampu
beveik stabmeldis
todėl
kad matau
girdžiu
su visais
vakare mirštu
nenustodamas gyventi