Bjaurybės

Šermukšniai bjaurybės -
noksta.
Na ne, dar ne raudoni, ir net ne oranžiniai.
Tik tokios purvinos morkos
spalvos
Kaip kolūkio lauke išrautos,
vaikystėje.
Bet daužo į galvą - ruduo, ruduo.
Kaip uoga - taip ir
ruduo.
O ką tik žydėjo, lyg sniegas iškritęs
gegužę.
Bjaurybės.
Primena, kad vasara rudeniu
pakvipo.
Mano tai vasara rudeniu
kvepia.
Šermukšniai darganoj pajuos
raukšlėti.
Bet jiems vėl bus sniegas
žiedų.
Pavasaris baltas.
Šermukšniams.
Ne man. Mes vaikuose
atgimstam?
Nė velnio.  Ten jie, o čia
aš.
Vaikams jų ruduo
ateis. Raukšlėtas.
Mylėsiu vasarą
savo. Ir rudenio
kvapą.
Savo.