Kai paryčiais miesto gatvės

kai paryčiais
miesto gatvės
nuo triukšmo
nuo kasdieninių rūpesčių
liks įšluotos
dar liepų lapai
rytmečio rasa sudrėkinti

nuostabi šį aukštybių
vėsi erdvė
gatvės kamšaties nepripildyta
nauji šaligatviai
dar praeivių žingsnių nedildomi

eini lyg apsvaigęs
nuo ryto
ir pražydusių liepų
gaivios vėsos
kol statulos
dar slaptažodžių nepakeitė
ir norisi vėl
gyvenimą nuo nieko
pradėt