aš nešu ant rankų raumeningų rankų šulinius ir aikštes
nešu upę su daugybe tiltų vandeningas kilpas
medines bažnyčias kaimus varlinas jų kūdras
su savim veduosi šunis ir telyčias
alyvas jazminą kanalus ir kelmus serbentus raudonus
obelis iš sodnų pabalius žilvičius
naują gandro lizdą tvoras ir uzbonus
pagaikščiu nutvoju ruskių brigadyrių
nešu pievą žalią irgi žydrą dangų beigi artileriją
sviedinių prikrautus sandėlius lėktuvus tankus
ir baisias patrankas
nors esu distrofikas užteršti mano kūno likvorai
bet mane pamatę žmonės pasišalina orkai susinaikina
gi maskoliai neša klozetus po pažasčia naktinius ir paltus
man vos prisiartinus tie kas turi peilį pjaustosi arterijas
kas neturi peilio krauju ima krenkšti
noriu pasakyti mano kelias ilgas per ūkuotus klonius
mano atėjimą jaučia ne vieni maskoliai bet ir aziatai junta
žiaukčioja ir trūkčioja nudergta imperija jai pritrūko oro
čia nėra sarkazmo nėra net ironijos
karo kirvis iškastas kryžiumi žymėtas
išgaląsta plokštuma linkui lenkto koto nuropoja voras