Istrauka is labai ilgo laisko

Na va atsiriso, visai gerai jau sekasi dar gal kokia minty atkapstysiu, tuoj minute pagalvosiu...
Manai issisemiau na gal ir taip, bandau saves paklaust gal gana, bet kazkaip pats nenoriu baigt, kartais smagu tiesiog liet savo mintis ant popieriaus lapo (siuo atveju tai Word, bet neesme) tad dabar tai jau nebus kazkas asmenisko, tiesiog rasysiu kas i galva ateis, konspektuosiu savo naktines mintis...
Antinas ir kambariokas du kompiuterastai vienas neturi pasirinkimo, kitas savo vienatve skandina radiacijoj, cia matyt tokia siuolaikine Veronikos interpretacija... Visgi keistas tas gyvenimas dalykas, kuo daugiau gyveni, kuo daugiau supranti, suzinai, tuo daugiau problemu uzgula pecius. Siuo poziuriu noreciau likti kudikiu visa gyvenima, esu sotus ir laimingas, nezinau kas yra kancia, tiek fizine tiek dvasine, nepazystu melo, nejauciu pavydo, nieko neturiu, bet juk man reikia tik, nuo mano seiliu sudrekosiomis ausimis, meskucio... zinojimas padaro musu gyvenima toki problematiska, siame pasaulyje net naujo nepatirto jausmo uz dyka pajusti niekas tau neleis, mainais uz naujos laimes akimirka gauni nauja problemeliu davini ir kas gali patarti ar verta suzinoti, pajusti, pazinti... pasmerkti mes vargani zmogeliai mokytis is savo klaidu, kiekviena gyvenimo smugi anksciau ar veliau patiria visi, vieni po jo pakyla, kiti pakyla ir pakelia silpnesni, dar kiti.... gaila, bet kad ir kokie civilizuoti mes bebutumem nuo gamtos nepabegsi visur veikia naturali atranka, neverta praleist sanso kito gali ir nebuti, pasiimi is gyvenimo viska ka gali ir leidi kitiems taip pat elgtis (nesamone, taip nebuna) didelis suvalgo maza, mazas mazesni, tiesiog nacionalines geografijos realybes suo tiesiai uz lango, idomu kas jauciasi saugesnis akvanautai Akropolyje ar as pasalyje??? aisku as :) , juk cia tiek daug visokiais navarotais ginkluotu, cool pasakytu budulis, arba „kaip cia nerealiai faina“-neapolis, nekreipk demesio cia as vel i lyrika nusokau, tesiu: negalvok kad as koks pacifistas bijantis iseit i lauka ar atitrauk uzuolaidas tiesiog tokia realybe ir niekur nedigsi, kaip sakant „nusipelneme gyventi geriau“ dabar politikuosiu: sedi diedas obely, bobute uosy, klausia diedas pas bobute uzka tu balsuosi.... Dviracio eiles bet dabar tiks... any way... jau pats saves nesuprantu, kaip sakant nebezinau kur kableli padeti, tiek jau ju sianakt padejau uz visus praeitus laiskus ir magaryciu bus :) isteriskas juokas uzpludo, gal vel tos nelemtos sesijines smegenu konvulsijos, tuoj vel pradesiu irodinet kad „shetonas“ visai grazi motera, o adomas..... gerai baigiu manau tau to visai nesinori skaityt, manau jau laikas baigt sita mano monologa jei noresi pratesiu dialogo forma...