Siūlų kamuoliukas būna kad išsprūsta iš rankų

Aš jau senai užaugau
bet vis niuniuoju tau lopšinę
jau nepamenu ar tikrai girdėtą
ar išgalvotą, vejantis virkštelės siūlą

Kiek kartu juo bandžiau sulopyt
bambos skylę
bet vis tai ją suraukdavau
tai nedailiais adytais kvadratėliais vaipės ji

Toje lopšinėj tau į bambą sėjau pupą
šparaginę, tokiom ilgom virkštim
tokiom ilgom... naivumą stiebė jos
į dangų tyliai

Ir paskui jį sėkmingai tu dabar kopi
vis tolsti, vis labiau į ankštį panaši daraisi
o aš tetrokštu kad dangus prakiurtų
ir liūtimi sunkia lyg anklode užgultų mus abi

(2022. 06. 17)