vis laipioju
per nostalgijos slenkstį
kasdien
ten ir atgal
užtenka paprasto
nuolatinio skausmo
jai maitinti
grįžti
užtenka tavo juoko
ir tavo laimės
kad gyvenčiau
šitą ir galbūt sekančią dieną
eiti
per šio pasaulio
neramius žemėlapius
ir su mėnuliu
naktinėmis
nemigomis susirungti
pro atminties kiaurymes
šakų ir šaknų tankumynus
visų dingusių ieškoti
ir svetimuose sielose
jausmuose
atsispindėti