Dabar, kai vėl beveik būtasis laikas
Ir skausmas, pirštais nulašėjęs,
Pasklinda praeitim, įsigeria žeme...
Atšipo jau nagai. Kas rausė dirvą?
Aš nežinau.
Tik noriu taikiniu nebūt, o būt strėle.
Noras suprantamas ir pagirtinas. Kūrinys matyt susijęs su kažkokiais asmeniniais išgyvenimais. 4 eilutė galbūt gražesnė būtų be "jau". Žeme - strėle rimas traktuotinas, kaip atsitiktinis. "įsigeria žeme", sorry, bet jei jau, tai žemėn. 5 eilutė super - vainikuoja kūrinį:]