Nebeskaitau komentarų, nebekuriu tau, nebeturiu Instagramo
Vieniems tai tyli mirtis, kitiems garsus atgimimas
Kartais pasiilgstu tavo šiurkščių, nemotyvuotų žodžių
Kartais taip pasijuokti noris iš savo laimės, tavos nelaimės
Matyt jau laikas galutinai ištuštinti šiukšlinę savo galvoj,
Gaila tik, kad skaitai, savoj greit sąvartyną susikrausi,, Tokios poezijos nė už skatiką, tik už antausį“
Tokios poezijos nė už lašelį empatijos.
Ar kada girdėjai paskutinę gulbes giesmę?
Sakoma, jog tai gražiausias gulbės šauksmas,
Kuriame telpa tiek agonijos, tiek meilės, tiek melodijos
Kad išgirdus ir pats nori gulbes giesme gyvenimu griežti
Aš taip pat. Laukiu savo gulbės giesmės ir galvoju,
Kad iš pradžių reikia išmesti visą mėšlą iš savęs į pasaulį,
O po to jau bus galima ir atvirkščiai.