Mačiau

gatvėj mačiau beprotį
kuris unkštė kaip šuo
iš Šeolo duobės

plėšėsi nuo savęs drabužius
ir mėtė
kaštonų lapų skiautes ir skivytus
šiugždančius vėjy

ligi pat paskutinio
nuogumo

ligi pat paskutinio
pasaulinio
lapkričio

gatvėj mačiau beprotį
visus siunčiantį į Tanachą
Tanachui
pasiųsdamas Kristų

kvatojo

gatvėj mačiau beprotį
lesinantį balandžius
marą ne taiką atnešusių

ne tai ką
norėjo išvysti praeiviai
ne tai ką
norėjo žinoti pasaulis

ne taiką

spoksojo jisai didėlėmis rudomis akimis
į mane
nemirksėdamas

kažkur jau regis matytas

šūkaliojo kad mes
visi sėdim ant parako statinės
spriegdamas degtuką po degtuko
iš dėžutės

į šaligatvio balą

kol neliko nė vieno

atrodė piktas kaip senis
reumato išsukiotais
pirštukais

kaip laimingas kaip vaikas
reumato išsukiotais
pirštukais

aiškiai taip aiškiai mačiau
kibirkštis jo akyse 

gatvėj mačiau beprotį
į vitrinos veidrodį 
žvelgdamas