Libidinės psicho-dramos biohazardas (Beprotybės paskutinis bučinys)

“Kai žmonės tiki, kad Pasaulis tuoj pasibaigs, ”

sako Dr. Passchendaele, “jie praranda savo pančius.

Jie ima gerti, šokti, dalyvauti orgijose. Kai jų ateities

konceptas praranda prasmę, jie noriai atsisako savo

normalaus ir nenormalaus sampratų. Kitaip tariant,

normalumas priklauso nuo tam tikro pasitikėjimo ateitimi. ”

--- Vilhelmina pakelia nuo Dr. Passchendaele stalo inter-ofiso

voką. Ten: vulvos anomalijų nuotraukos iš arti: Šikšnosparnio

Sparno Deformacija, asimetrinis labia minora išplėtimas;

Upinė Deformacija, į fapą panašus mažųjų lytinių lūpų

dubliavimas; lūpų hipertrofija, dvigubas klitoris, makšties

atrezija. Su jų negailestingu fizinio nesutarimų vaizdavimu,

nuotraukos galėtų būti prieštaravimas psicho-ginekologijos

sampratai. “Taigi, kas atsitiks, kai Daktaras Passchendaele

prognozuos vis keistesnes ateities proporcijas? ” --- “Štai

paradoksas. Faktas, kad jis žada ateitį, sustiprina mūsų

normalumo jausmą, ir vis dėlto ateitis, kurią jis apibūdina,

yra ne kas kita, kaip neįprasta. Viskas, ką galime pasakyti,

yra tai, kad jis yra ištvirkęs. ” --- Vilhelmina padeda ant stalo

inter-ofiso voką ir paima Diagnostikos ir Psichikos Sutrikimų

Statistinį Vadovą. Atversdama jį atsitiktinai, ji perleidžia

pirštu išilgai latako tarp puslapių tokiu pat dėmesingumu,

tarsi spaustų pirštu tarp savo makšties lūpų. “Suplėšykim

lapus iš šios enciklopedijos, suglamžykim juos ir įkiškim į

mano subinę. Tuomet tu mane išdulkinsi ir ejakuliuosi, lyg

beprotybės paskutinis bučinys. ”