Kaimas japonijoje

Kartą buvo toks kaimas japonijoje, garsėjo jis tuo, kad ten viskas buvo ribojama: maistas, alkoholis, sportas, seksas, informacija ir taip toliau. Pavyzdžiui, nusipirkęs laikraštį, tu randi riboženklius iki kur gali skaityti, o kur ne. Tai gali būti susmaigstytos raudonos vėliavėlės, arba lipnia juosta uždengti straipsniai. Parduotuvės ribojo darbo laiką ir alkoholio bei tualetinio popieriaus apsirūpinimą. Mokyklos ribojo perkeliamų į kitą klasę mokinių skaičių. Gydytojai ribojo pacientus. Kapinės numirėlių laidojimą. Ribojamas buvo net homoseksualų seksas, ką jau kalbėti apie normalų. Normalus vykdavo tik kartą metuose, seniūnui paskelbus datą ir būdavo vadinamas reprodukcijos savaite, nors trukdavo viso labo penkias minutes, kas nespėdavo, galėjo bandyti po metų. Gatvės ištisai buvo primargintos ribojimų arba šlagbaumų, kurie per dieną galėjo kelis kartus keisti vietą.

Žmonės priprato ir susigyveno su ribojimais, kitaip savo gyvenimo jie ir neįsivaizdavo. Bet kartą į kaimą atklydo svetimšalis, kalbėjo nesuprantama kalba ir visai nepaisė jokių ribojimų. Kaimo seniūnas pavadino jį primityvu greičiausiai rusiškos tautybės ir dėl tradicijų nesilaikymo tikru niekšu. Kur matyta, kad tas bjaurybė tiesiog peršoka per sustatytus šlagbaumus, prisigeria iki žemės graibymo, nors alkoholio pardavimas griežtai ribojamas, sukelia girtas avarijas, išprievartauja moksleives ir prigrasina nesiartinti prie jo policijai. Svoločius. Seniūnas taip ir pasakė. Nuo to laiko svetimšalis gavo vardą.

Kai kuriems kaimo gyventojams ėmė patikti toks gyvenimo būdas, kurio anksčiau nebuvo patyrę - toks be ribų, atsipūtęs. Ir greitai Svoločius tapo vaikščiojančia ikona. Jis viešai leido visiems be ribojimų dulkintis vienas su kitu, girtuokliauti, neiti į darbą nesirūpinti šeima ir siųsti visus nax...

Matydamas, kad kaimas palaipsniui eina po velnių, seniūnas pasikvietė svetimšalį pasikalbėti. Tik nežinojo kaip pradėti kalbą su primityvu, todėl pagalvojęs tarė:
Nu ką rusai, nėra ribų?

Tas atsakė: Oi ne, japonai, galiu vadinti japiu?

Gali.

Tai štai, japi, man patinka ribos, ypač tos, kurios ribotinai apriboja susiribojusias teritorijas arba erdves, nuo seno neribotai ribojamas neribotinų įgeidžių asmenų, persiribojusių su apribotinais santykiais įribojančių grupuočių ir klanų, kurių veiklos ribos nesiekia riboženklių arba nustatytų apribotų institucijų ribų, kitaip sakant, ribinės situacijos visada išsirutulioja į nekontroliuojamas ir neribojamas laisves, kurios savo ruožtu apriboja prigimtines teises ir tokiu būdu turi būti suribotos ir atitinkamai pažymėtos riboženkliais, tai yra raudonomis vėliavėlėmis bei šlagbaumais.

Seniūnas kruopščiai viską užsirašė ir po to dar daug metų intensyviai studijavo išgirstą dalyką. Po to jis išprotėjo, o kaimas ėmė gyventi naują gyvenimą be ribojimų. Aišku, jiems blogai baigėsi, viskam yra ribos.