Ir vėl sirenos baugiai gaudžia,
Sapnų neliko jau seniai.
Ir kiek, žmogau, gali ištverti?
Nejau teks mirti? Tik ne tai!
Tie žmogžudžiai - pasaulio kito,
Skerdynės jiems - puota puiki.
Ir Dievo įsakai - nė motais -
Jų kūnai - velnio sutverti.
Drąsi tauta - narsos šaltinis,
Nutrauks beprasmiškas mirtis.
Ne žudymais - valia, stiprybe,
Ir laisvė pasiekta nušvis.