Žaislai nebepasveiks. Lėlei
plaukai neataugs. Ji jau galutinai nuplikusi.
Tatuiruotės, tie paveikslėliai,
rodys linijų dalykuose,
tarnavusiuose ženklais, kapituliacijas,
aromatai nuskurs ir taps kvapais, o
atspalviai grįš į paletes, į jas
tiesa negrįš. Nes taisyklių ji paiso,
artinantis didžiajai nežiniai iš raidės m,
tikriausiai vienintelei tikrai nežiniai,
vis daugiau bus pasikliaujama prasmėm,
kurias paprasti akimirksniai atsineš į nei
viename žemėlapyje nepažymėtas vietas,
bet jos visos bus gimtos, ir mes
turėsime nesvarumo būvyje tas
giliąsias žodžių išryškinimo dermes
lyg dekoracijų rekvizitą scenos gale,
peizažą su medžiais, namais ir ežeru
ir tuo pačiu su grožio galia,
to grožio, kurio viduryje žiauru.