Vincas Mykolaitis Putinas

ir vėl Putinas... na ką gi, atsiprašau, tikrai nenorėjau 
atleiskite, patys suprantate, kaip tai siubinga.
aš skubinuosi...



pradėkime



Kas ką skaito 

  

skaitau kažkokią naują nevykusią Altorių šešėlyje versiją

aš jau daug metų, aš metus klausyti nemoku be sutanos.  
gali būt ne dabar, aš nebūdamas tikras tuo metu negalėjau
rasti žodžių tik raktus kuriuose paslėpti pinigai

pinigai tai gerai pinigai visada yra pinigai



kas ką renka


ranka randa ranką ranka radusi ranką nuplauna ranką 
ranka spaudžia rankeną ir kai aš įėjau ir aš išėjau 
man įsiminė šie žodžiai ir dar šie ištarti Al Kaponės

kulka pakeičia galvą net jeigu pataiko į šikną 



pasikeitimai


niekas taip dažnai nesikeičia kaip aš pasikeitęs aš nebe aš 
verčia mane pasikeitųsį klausyti Pikfloidus Fredą Merkurį 

o kitądien visą girdėtą šlamštą pamiršti nes kitądien
visuomet aš galvoju kas yra šlamštas kas ne šlamštas 



Kotryna taukšėdama kulnais įkaukšėjo Lorelei


su dviem lagaminais taip sakant gali būti visaip 
galbūt lagaminai visai nėra lagaminais o tai kas talpina 

ką ten spintos ką ten kambariai galvoje nuolat trūksta vietos
jei nėra kur ką pasidėti nėra kur ką įsidėti 

tai geriausia informaciją visur nešioti su savimi lagaminais 

tik niekam nesakykite 
aš taip darau 

vienas visada minkštas kakaviškai geltonas su klavišais
jame vaikystės prisiminimai 

kito viduje petnešos 
niekam tikusios

prispaudus jomis viskas iškrenta
tai vadinama užmarštimi užmaršumu 

aš vadinu nuostoliais 


...


antspaudai atspaudai


Kotryna pabūk su Lorelei pagalvokite kuo man su jumis užsiimti

kiek aš palieku atspaudų tai jau geriau daryčiau atsispaudimus
atsispaudinėčiau

vengrai nemoka šypsotis ruskiai nemoka šypsotis visi ugrofinai nemoka šypsotis

aš nemoku nepalikt atspaudų visos pasaulio knygos yra mano atspaudais antspauduotos

visos pasaulio knygos yra mano knygos nes aš jas išmokiau šypsotis



...


radiatoriai ir laimė kūkčioja iš laimės


radiatorius tinkamai užpildyti ne kas dieną pavyksta
radiatorius pasiekusi koridoriaus galą eidama 

koridoriaus galu Lorelei išsineša

ar jūs matėte tą kuri eidinėja su radiatoriais 
negi ne negi nematėte 

visi su kuriais kalbu nedėvi sutanos 
kai kitąkart ateis Lorelei 

aš slėpsiuosi už radiatorių 

Lorelei pabels paklaus – Ar tikrai galima įeiti

gal aš atsakysiu kad Ne kad dar nepasirengęs 
arba taip taip 

gal ji klaus Kaip tau mano mintys kunige 
atsakysiu kad nesklandžios nes man pačiam trūksta 
sklandumo 

trūksta vietos kad va štai radiatoriai kartais varva 
nes kur trūksta visada taip būna 

ji pakvies taksistą

visi ilgai žiūrėsime į tuos taškus 
kur nieko netrūktų 

žodžiai gal net žodžiai ir tie
susipainiotų prie ausies

suprasdami – nėra laimės 
bet jos ir nereikia

jeigu taip bus - o tai taip ir bus
šį buvimą prisiminsime
kaip stebuklą