Kaimo japistai jau keturiasdešimts ketvirtas
mano įrašas naujoje užrašinėj
kurioms nei galo nei krašto
niekaip niekaip nepavyksta
įkvėpti rašytojų
mano mūziškumas
yra visos
pasibaigusios galiojimo datos
rašytoja Numeris Vienas
pradeda taip - jis
dukart sumirksėjo
tada atsimerkė
rašytojos Numeris Du
potyriai panašūs
neseniai manęs klausė
ką aš skaitau
tiek jau to prisipažinsiu
nenoriu nieko nuo jūsų slėpti
o ir nebegaliu tylėt
šiame Bermudų trikampyje
aš taip retai su kuo pasikalbu...
prieš dvi savaites skaičiau
apie pabudusį šulinį
nes kažkas turėjo drąsos
jį pažadinti
nuo tada gaidys pragysta
vis kito kambario kampe
kartais ant žibinto lauke
kartais ant židinio
sapne pirkau šautuvą
toje pačioje parduotuvėj
kurioje pirkau kastuvą
šakutę ir šaukštą
žadėjau šauti gaidį
matyt tai nujausdamas
jis nuskrido link miško
dabar tupi medžiotojo bokštelyje
profiliu į mane
jo akis tarsi šulinys
- primena išsižiojusį Krišną
šviesa aplink mėlyna mėlyna
lyg nedraugiškų mums
planetų šaltis
negana to akis sukasi
nelyginant elektros skaitliukas
ir kartas nuo karto sužybsi
mielos mano rašytojos
jūs kalbate apie orbitas ir
amžinybę
aš esu gobšus žmogus
tačiau visus dvylika metų
taip dosniai dalijau įkvėpimą
jog dabar norėčiau tik vieno
padėkite man pabusti
