tik paskutinis atodūsis

vidurnakčio sargai išeina į vasaros tylą
ieškodami savo prarastų  likimų
šalto liūtingo lietaus
ir tūkstančio mirksinčių  žvaigždžių

niekas nežino kada jie sugrįš
ir ar suras savo seniai palaidotas viltis

tu būsi vienintelis jaukas
vienintelis kolibris
mėlynam sapne
rausvais apvadais

kažkada sužinojau  ir vis dar tikiu
kad mirtis mus lanko tik priešokiais
kaskart pasiglemždama
po trupinėlį
kol pagaliau nelieka nieko
tik kurčia tyla prieš audrą
ir paskutinis atodūsis