Brangioji, širdie

Šviesos širdy

Tai rašomos ilgesiu godos mažytės

Ir didelės augančios gėlės

Palaukėse šypsosi lietus iškritęs

Išgėręs beaugantį dangų beskėtį

Tai žemė su grūdo daigu ant peties

Kuprinė pilnumais ne maisto, išties

Joje mano žodžiais pagardintos pievos

Žingsniu tarp pušynų, kur jūros ražienomis

Taip stipriai kvapu pilnumu išgulėtoji

Kur žvaigždės su pieno takais išskambėtos

Kai visą kas balta pavasariu šaukiasi

O vasaros laukdamos rudeniu tarsiu

Žiemos apkamšytais sniegais tarp pėdų

Šviesos širdy skamba žodžiu

Vienam - kiekvienam

Vienai - kiekvienai

Tarimuose jos aš esu savimi

Rašytas, tapytas, rugiuose sulytas

Ir saulės Tavo delnų apkamšytas

Nubudusio ryto aušrų delnuose

Tavim aš esu šviesos širdyje

Užrašomu žodžiu krūtinėmis tyliai

Akim Tavo žvilgsnio, lūpomis, syvais

Užuostas, išglostytas, jaustas esu

Tau, tik tai Tau myliu tariu

Brangioji širdie Tavim aš esu


© Sigitas Orantas-Sausis

2022. 01. 23.

08'51