aš tuoni

1

geriu žalią arbatą
klausausi radijo klasikos
tūbos tūtos daudytės
angelų pečiais
minoriniais akordais
persislenka

slanka linguojančių naščių
su ledinio vandens kibirais
kairėn dešinėn
nuo kojos ant kojos

slenku nuo stalo
ir baltas
garsas apvynioja
nuplikydamas

2

iš įjungto televizoriaus
trypia tuksi kūkčioja
kazanovos bastūnai
skimbčioja stiklai
akinių langų taurių

kol viskas dūžta
vienu rankos mostu
užsitraukus ant veido
židinio užsklandą

pelenuota nosim
užrašius ant lapuko
kada nors pamatyti
tai kas tikra

3

tirpstu kol matau
kad meilė yra siūlas
ir jo mazgais
slysčiojantis
aš

akimirksnio apoteozė
teo apo zė

4

kas tie daiktai
materija skonis
woltas suši restoraniūkščiai
viską galiu atiduoti

bet nepriimi
net tokių smulkmenų
tai kaip
priimsi gyvenimą

5

nuo – iki
penki sustojimai
pirmas artėja
spausdinimo mašinėle
jos klavišų tuksenimu
per alkūnę vingiuojančią oru

jau penkta dalis  
kai viską užrašiau

kaip apsisaugot
nuo likusių keturių

6

ryškiausia žvaigždė
pro verandos langą
kaip rakštis įsmigo į žvilgsnį

čirptelėjo zylė iš vyzdžio
įėjai su pilnatim
zylės turbulensijoj

užgesinau cigaretę
pasisukau į verandos langą

akiduobių geldelės
ant virbo

7

sėdžiu nugara
į sningantį langą
pro jį eina žmonės
nežiūri į mano atvaizdą
aš už užuolaidos
už vokų mano akys

sukandu žodį
nepaleidžiu jo
tik girdžiu kaip taukšti
kažkas
skylančiu stiklu

8

arbatos ugnis
nupliko liežuvį
kad tyla liktų nepažeista

tik akys lėkštės pilnatys
išduoda nuostabą

kad visa tai skendi
arbatos puodelio dugne
virš manęs