iš vaikystės

mažų kojyčių trepsėjimas senosios trobos kiemely
vėl bėgu į Guobyną ten kur ganosi žąsyčiai
tokie mieli tie pūkų kamuoliukai
mamos balsas kviečiantis pietų
viskas taip neryšku tarsi pro šydą
tarsi to net nebuvo
niūniuoju kažkokią melodiją
ir bandau prisiminti nudriskusiuose
pasakos knygos puslapiuose skaitytas slovakų pasakas
slepiuosi apdulkėjusiame palėpės erdvėj ir skaitau skaitau skaitau
tas skaitymo alkis vaikystėj
gera kad jis niekur nedingo
duonos riekė šykščiai aptepta sviestu ir apibarstyta cukrum
gardu iki graudulio
nepamenu nieko gardesnio
vėl neriu į šventojo ežero gylį ir plaukioju užmiršus
laiką ir mamos paliepimus  giliai neplaukti
dulkėtas miestelio vieškelis sugeria vaikų klegesį
mintyse vėl žaidžiu vienaribę ir skelbiu skelbiu karą
žinoma netikrą karą
ačiū Dievui mes vaikai jo neregėjom
tai tik žaidimas
praėjo pusė amžiaus
užaugau subrendau pasenau
tik mintyse mano vaikystės atminai
tarsi sapnas prabėgantis pro mane
pro mus
pro šalį