tai ne vėjas
šiurena žolę
nurudina
nugelsvina
iki bespalvybės
krato nuo medžių
obuolius ir lapus
neša į tolumas debesis
vėjas
čia visai nieko dėtas
tai mano praeinantis laikas
siaučia
teka vis greičiau
upės kraujagyslėse
vis didesniu spaudimu
sutankindamos pulsą
per mane
veržiasi į laisvę