Nebeturiu nieko. Nebeturiu. Nebe.
Mintys?, gerai būtų, jei tik miegui sukniubę.
Jos jėgą eiti vadina snobe,
jos be spalvų, be šaknų, be...
Jos beveik ne mintys. Tiesiog neturiu.
Jeigu užkluptų tikimybė dūrių,
ypač ieškančių vietų jautrių,
tiktų tik keletas. Ir tai – bestuburių.
Kita dieną neturėjimas dar didesnis.
Ar praradimams dienos dosnios?
Kur jau ten, nėra iš ko. Ir tas Nėra vis didės, nes
vietoj vėliavų baltos nosinės.
Nebeturiu net paskutiniojo Net. O,
nors ką nors, ką galima būtų padovanoti.
Net jei bruto atsisakytų neto,
net jei nebūtų kam išvynioti.