O jeigu aš būčiau tik vėjas
Tik paprastas vėjas laukų
Širdim sava sulaukėjęs
Veidu tekėtų medus
Paraudusių uogų verpėjas
Su voro delnu ant peties
Jei būčiau tik paprastas vėjas
Išgėręs sakmę laukų
O jeigu aš būčiau lietus
Lašais įskambėčiau dangum
Vaivorykštės marškomis bėgčiau
Pro pluoštus tamsių debesų
Griaustinio širdim įkalbėčiau
Žemę atgimti jausmu
Tavojoj krūtinėj žydėčiau
Įtirpusiu žodžio lašu
O jeigu medžiu žemėj augčiau
Išskleidęs šakas į skliautus
Ar dangų suprast sugebėčiau
Kodėl jis nuplėšo lapus
Kai samanos kūnu apjuosia
O saulė apšviečia laukus
Šaknim teka syvas pradėtas
Kai lyja pavargęs lietus
Ar būčiau aš gyvas, turėtas
Kai liesi delnais man plaukus
Tavim, aš it žemė gėlėta
Augu į saulės namus
Šerdis išvagota, kentėta
Pavasariu būnda medus
Ar būčiau aš medis mylėtas
Be Tavo delnų ant širdies
© Sigitas Orantas-Sausis