Rašyk
Eilės (76544)
Fantastika (2233)
Esė (1524)
Proza (10703)
Vaikams (2598)
Slam (50)
English (1175)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





JuodrasciaiV_T JuodrasciaiV_T

Juodraštis paieškos laukelyje

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: Funnyanime


Mano brangioji, žuvele tu mano, išsprogusiomis akimis ir nieko nematančiu žvilgsniu, kaip gi tu šitaip prapuolei, dingai nepalikus nė trupinio ant stalo?  Ieškojau visur. Tarp pagalvių nebesišildė tavo dailiosios kraujo dėmės, sapnuojant odos nebepjaustė nukramtyti tavo nagai, nuo lentynų nukabinai visus filosofus ir praėjusio amžiaus rašytojus, o nuo manųjų knygeliūkščių puslapių nulaižei savo pirštų įspaudas, iškrausčiau švarkų ir kelnių kišenes - net ten nebuvo nuorūkų, kurias lyg pamestus vaikus atsargiai ir švelniai tenais krovei. Maniau, gal rasiu tavęs savo seilių mėginėliuose, vykau į labaratoriją, o žilstelėjęs vyras baltu chalatu tik atsiduso: suprask, daug čia tokių. Atsakymo teko laukti kelias dienas - vis neigiamas. Nei šalia Išganytojo, prie kurio parkrisdavai kiekvieną šventąjį vakarą, nei prie bernardinų, kur viską praradus švytėjai, nebebuvo tavo pėdsakų, žolė tavo vardo irgi prisiminti nebesugebėjo. Teko eiti į vidų, keliauti po šlapimu dvokiančius rūsius, bromus ir barus, klausti, gal juose kas dar žino, kokios spalvos tos tavo dvi žuviškos akys. Atsistodavau ant stalo (praktinis patarimas - šitaip galima atkreipti visų viduje esančiųjų dėmesį išsyk) ir ištiesdavau į ritinį suvyniotą žalsvą lapą, ant kurio buvau tave nutapęs. Mažytė juoda beformė figūrėlė, iš kurios viršaus augo žydras obuolys, su dviem didelėmis, nieko nematančiomis žuvies akytėmis. Vyrai imdavo krykštauti, moterys gailiai ir gašliai mane nužiūrinėdavo lyg seniai pamestą ir pagaliau atrastą auką, kurią tuoj tuoj teks nukryžiuoti, kad vėliau būtų galima išgelbėti. Visa tai baigėsi tuo, jog turėdavau bėgti. Įsiautėjusios gašlūnės kėsindavosi į mano lytį, dievai mato, aš skuosdavau kaip pasiutęs! Nerdavau link Vilnelės kirkšnies, uždusęs, kopdavau į kalną, šalia tavo namų, belsdavausi į duris, mėtydavau akmenis į langus, kol jokio atsakymo negavęs užmigdavau laiptinėje. Atsibusdavau trankomas kvailų vaikėzų ir tai, brangioji mano, buvo vienintelis man likęs tavęs liudijimas.
2022-01-04 20:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-05 15:16
Pri
Pri
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-05 10:49
sudie brangi sudie
Neriu link Vilnelės kirkšnies :O)
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-05 01:41
gogo
juodi raštai sakyk
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-04 21:55
Damastas
Na, sakykim, užskaitomas. Parodyk daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2022-01-04 21:01
Funnyanime
Hm...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą